Saulėtą 2015 metų rugsėjo 17 dienos popietę krizių centro bei Eržvilko senelių globos namų gyventojai kartu su darbuotojais susirinkome prie bendro rudens vaišių stalo. Gerdami šiltą mėtų arbatą pasidžiaugėme krizių centro mamos bei jos vaikų kūrybingumu ir globotinių aktyvumu. Kiekvienas darbelis buvo kruopščiai apgalvotas ir originaliai pateiktas.
Labai džiaugiamės gyventojo Vytauto Antano Kvedžio kūrybingumu ir dėkojame už sukurtą eilėraštį.
Štai atėjo šventė rudenėlio,
Virš Eržvilko giedras dangus.
Mes šiandien į būrį suėję
Pasveikinsim sesutes ir vaikus.
Toksai ruduo... Vėl krenta medžių lapai,
Vėl skrenda paukščiai į šiltus kraštus.
Kasdien trumpėja šviesusis saulės takas,
Labiau ji skuba į tamsius nakties namus.
Toksai ruduo... Jo niekaip mes nenulaikysim
Nepagausim už auksinių garbanų.
Kaip nesugrąžinsim mes šviesios vaikystės
Ir šilumos tėvų gimtų namų.
Štai atėjo šventė rudenėlio
Virš Eržvilko – giedras dangus.
Susirinkom mes čia vėlei
Palikę savuosius namus.
